Veikiausiai kiekvienas atsidūręs nebažnytinėje aplinkoje dažnai jaučiasi tarsi esantis tarp kūjo ir priekalo, jei turi dalintis savo tikėjimu ar jį ginti. Nemaža dalis mūsų argumentų būna teologiniai, filosofiniai, o geriausiu atveju remiasi patirtimi, kuri nutiko kitam asmeniui. Svetainė „Aleteia“ siūlo keletą patarimų, kaip išgyventi tikėjimą kasdien, nesigėdijant, kalbėti apie Dievą su kitais, ypač tais, kurie netiki.
Visų pirma – išversti Bažnyčios mokymą į paprastus žodžius. Evangelizuotojas tai vertėjas. Jėzus aiškino tikėjimo slėpinius pasitelkdamas palyginimus, paprastas idėjas. Bažnyčia moko mus didžių ir nuostabių dalykų, tačiau kartais, kad juos paaiškintume, reikia filosofijos diplomo. Mėginkite suprasti patys ir paskui perteikti paprastais žodžiais tiems draugams, kurie ima artintis prie tikėjimo.
Tikėjimas tai džiaugsmo šaltinis. Šv. Teresė Avilietė, išvarginta gyvenimo bandymų, sakė Dievui: „Jei šitaip elgiesi su savo draugais, nenuostabu, kad turi jų tiek mažai!“ Tikėjimas neturi priežasties būti sunkus ir baisus. Dievas nėra asmuo, turintis prastą humoro jausmą.
Asmeninis liudijimas. Žinoma, jei sakysime, kad Dievas egzistuoja, nes jaučiame jį širdyje, atrodysime keistokai, tačiau turime pripažinti: Dievas kai ką nuveikė mūsų gyvenimuose, ir negalime nepasidalinti šia patirtimi su kitais. Niekas negali paneigti to, ką patyrėme savo kailiu. Kai kalbame apie savo liudijimą, bandykime tai atlikti taip: būti linksmais, būti šauniais, kristocentriškais. Jokių nuobodybių, ilgų istorijų, kurios kalbėtų tik apie mus.
Atpažinkite „Dievo sėklas“. Dievas yra visur, visuose žmonėse, taigi jo tiesa slypi ir jūsų netikinčio pašnekovo širdyje. Ieškokite šių Dievo sėklų pasislėpusių už priešiškumo ir netikėjimo, racionalių ir logiškų paaiškinimų pilnoje širdyje.
Venkite moralų, ieškokite meilės. Nemaža dalis netikinčių jaučiasi nepajėgūs ar nenori gyventi tokio gyvenimo būdo. Dievas yra meilė, ne įstatymas.
Nebandykite laimėti ginčo. Bendraudami parodykite, kad nenorite laimėti diskusijos, kad nesate viršesni už kitus. Tai ne varžybos. Disputai tik radikalizuoja pažiūras. Iki šiol nesu matęs, kad kas nors po ginčo ištartų: „Gerai, tu laimėjai, prisijungiu prie tavęs“.
Nevenkite šios temos, jie žino, kad jūs tikite. Tai lyg dalyvauti „šventėje“ - negalite atsisėsti kamputyje ir nekalbėti. Netikintiems, ypač kurie laiko save bedieviais, patinka kalbėti apie Dievą, ypač su tikinčiais. Pasirenkite. Priimkite pašnekovą kaip Dievo dovaną, nes jis pripažįsta jūsų tikėjimą, ir žvelkite į tai pozityviai, pasitikėdami Dievu.
Visas jūsų gyvenimas turi kalbėti apie Dievą. Labiausiai įtikinantis argumentas – jei jūs esate išties įsitikinę, jei kasdien gyvenate tuo, kuo sakote tikįs. Žinome, kad ne visada pavyksta, tačiau turime bandyti.
Kalbėkite širdimi. Kalbėti pradedant nuo savo silpnumo ir abejonių pripažinimo tai svarbus, vertinamas dalykas. Nemėginkite parodyti antgamtinių jėgų, Dievas nėra mįslė, kurią reikia išspręsti, tai viską pranokstantis slėpinys.
Siekite kito gerovės. Nenorime paaiškinti Dievo buvimo, kad mūsų grupė pasipildytų nauju nariu. Dievas dovana, kuria norime dalintis, o ne įbrukti jėga: prieš mus esantis žmogus turi tai jausti.
Jūs ir aš turime kai ką bendra: galime tikėti tuo ką norime. Tikėjimas tai laisvė. Kas netikti, tai pasirenka kaip laisvės išraišką ir reikia tai gerbti. Turime mylėti žmogų, net kai jo pasirinkimus ne visada lengva mylėti.
